Į save
Skorpionas pats paslaptingiausias zodiako ženklas siejamas su transformacija, mirtimi, magija, ezoterika, seksu. Esant Pilnačiai šiame ženkle emocijos jaučiamos intensyviau, giliau, gali kilti nepaaiškinamos baimės, pyktis ir liūdesys. Ypač stipriai tai gali jausti tie kas turi Mėnulį Skorpiono ženkle savo asmeniniame horoskope.
Šią Pilnatį opozicijoje stovi Merkurijus, kuris gali traukti už liežuvio sakyti skaudžius dalykus ar tiesiog prieštarauti tik dėl pačio prieštaravimo, o ne dėl kokio kito tikslo - žodžiu, iš poreikio konfliktui. Toks poreikis kyla dėl užspaustų emocijų ir nežinojimo kaip sveikai jas paleisti. Taigi patarimas būtų - galvoti prieš kalbant, kad nebūtų vėliau gailimasi dėl pasekmių. Jei norisi kažką išsiaiškinti, geriau atidėti keletai dienų ar net savaitei. Dabar reikia energiją kreipti į vidų, o ne į išorę.
Šios Pilnaties valdovas Plutonas visai neseniai pajudėjo retrogradiškai ir yra per kelis laipsnius konjunkcijoje su Jupiteriu. Ši konjunkcija gana reta - susidaro maždaug kas 13,5 metų. Plutonas talpina didžiulę transformuojančią jėgą. Jupiteris padidina ir išplečią viską ką paliečia - šiuo atveju Plutono energiją. Tačiau ši konjunkcija nėra būtent šios pilnaties reikalas - ji aktyvi jau nuo kovo mėnesio ir bus aktyvi iki pat metų pabaigos. Priklausomai nuo kitų planetų padėčių keitimosi ir aspektų sudarymo, keičiasi ir šios konjunkcijos intensyvumas ir taip pat pasireiškimai - nuo žemiausių vibracijų, tokių kaip smurtas, degradacija, priklausomybės, nusikaltimai, juodoji magija iki aukščiausių - transformacijos, augimas, išgijimas, gausa (plačiąja prasme), baltoji magija. Tuo tarpu retrogradiškai judantis Plutonas nėra didelis įvykis, todėl, kad jis vyksta kiekvienais metais ir tiesa sakant taip juda 5-6 mėnesius, vadinasi apie 40% visos savo kelionės jis yra retrogradiniame judėjime. Plutono dažnai prisibijoma dėl jo negailestingumo ir ryšio su dvasių pasauliu. Jo jėga yra nepermaldaujama ir kai jis sudaro stiprius aspektus su planetomis asmeniniame horoskope, mes turime pasiruošti su kažkuo tai atsisveikinti. Tačiau tai jokiu būdu nebūtinai negatyvūs įvykiai. Plutonas padeda užbaigti etapus kurie mums jau nebereikalingi, nutraukti ryšius, kurie yra toksiški, išsivalyti nuo įpročų kurių dėka degraduojame. Kai žmogus ilgą laiką gyvena tamsoje Plutonas jį nutempia iki dugno, kad pagaliau jis galėtų atsispirti naujam gyvenimui. Jei žmogus gyvena augime - Plutonas į jo gyvenime ateina sudėti taškus ant “i”, apdovanoti už įdėtas pastangas bei pakviesti pakilti į kitą lygį. Plutonui judant retrogradiškai mes turime reikalų su praeitimi, senais reikalais ir esame skatinami atlikti vidinį darbą, atsirinkti kas iš tiesų mums yra svarbu, o su kuo jau laikas atsisveikinti. Plutono misija ugdyti mumyse tokią pat jėgą kokią jis laiko savyje, tokią pat drąsą, gylį ir svarbiausią - TIESĄ. Tas ugdymas vyksta labai subtiliai, per baimes, skaudžias patirtis, netektis, ligas. Kai rodos, jog jau ir taip daug išgyventa, o kančia niekaip nesibaigia - neabejotinai tai Plutono reikalai. Tie kas klausia “už ką man” - turi reikalų su Plutonu, “nelaimė po vieną nevaikšto” - Plutono žinutė, “spardo gulintį” - su pačiais geriausiais ketinimais Plutonas. Viskas vardan to, kad pagaliau suprastume, kad skausmas išorėje tėra skausmo mūsų viduje atspindys. Tas giliai tūnantis skausmas nuolat veržiasi lauk, bet mes jį uždangstom naujais pirkiniais, pramogomis, alkoholiu, narkotikais - ir kuriam laikui ramu. Akimirkai. Kartais tas skausmas išsiveržia pykčio priepuoliais, savigaila ir ašaromis. Tol kol nebepavyksta to skausmo užslopinti. Ir tą momentą įvyksta lūžis, po kurio atsiveria tiesa - vidinė tiesa. O su atrasta tiesa prasideda sugrįžimas į save. Kas mums iš tiesų yra svarbu? Ar tikrai dalykai dėl kurių atidavėme tiek daug savo energijos verti to? Kame slypi tikra laimė? Jei išdrįsime būti sąžiningi su savimi, suprasime kiek daug dalykų - kuriais tikėjome - tėra primesta iliuzija. Dabar iš tiesų ypatingas laikas. Aplinkui daug nerimo, teorijų, chaoso ir vilties, kad viskas grįš po senovei. Tik ar tikrai mums reikia to po senovei? Kas mes esame be savo profesijos, darbo, pareigų, be savo miesto, bendruomenės, namų? Nerkime į savo vidų ir ieškokime tenais tikrų dalykų, kurie yra mūsų nepajudinama giluminė tiesa, mūsų ašis, į kurią mes galime įsikibti kai aplinkui siaučia neaiškūs vėjai. Kiekvienas mes turime tokią ašį - tik kartais užtrunka ją atrasti ir patikėkite, jos niekada nerasite išorėje - ji visada yra viduje. Ją atrasti galime tik būdami sąžiningi su savimi ir skirdami laiko savianalizei, meditacijai, sąmoningam kvėpavimui, buvimui gamtoje, buvimui tyloje. Pradėkime nuo paprastų dalykų, kaip kad atsitraukimo nuo išorinio triukšmo, nes jis pirmiausiai ir trukdo išgirsti save. Skirkime keletą minučių per dieną sąmoningam kvėpavimui ir tiesiog stebėkime kas vyksta kūne kai įkvepiame ir kas vyksta kai iškvepiame. Klausykimės harmoningos muzikos ir pajuskime kaip melodijos vibracijos atsiliepia kiekvienoje kūno ląstelėje. Pabūkime užsimerkę gamtoje ir pabandykime susilieti su ja, su saule, su vėju, su žeme. Tokios rodos paprastos praktikos yra nepaprastai galingos ir mažais žingsneliais veda prie didelių pokyčių ir pačios svarbiausios gyvenimo kelionės - kelionės į save.
